Kalbame su aktore, režisiere, choreografe, poete Birute Marcinkevičiūte (Birutė Mar) apie jos asmeninį santykį į mirtį ir Vėlinių laikotarpį, apie meno įtaką žmogui bei jo vertybėms. Aktorė pasakoja, kad nuo mažens į Vėlines žiūrėjo kitaip nei daugelis bendraamžių, o kapinės tomis dienomis žavėjo savo ramybe ir grožiu. Birutė taip pat dalinasi, kaip per gyvenimą keitėsi jos požiūris į mirties temas bei kokią įtaką tam padarė kelionės į Rytų šalis.
Kalbėdama apie meną, aktorė atkreipia dėmesį į tai, kaip šis gali prisidėti prie žmogaus vertybių formavimo, bei akcentuoja kūrėjo atsakomybės svarbą. Pasak jos, menininkas, nors ir parodydamas sunkias, skaudžias temas, galiausiai žiūrovą turi ,,išvesti iš tos tamsos į ramybę“.
,,Menininkas yra kaip chirurgas, tik jis liečiasi ne prie fizinių organų, jis liečiasi prie sielos. Jeigu tu tą sielą sužeisi,prisiliesi prie jos ir neužsiūsi tos žaizdos, tai tada tas menas, man atrodo, turi labai neigiamą prasmę“.
