Doc. Dr. Dalia Urbanavičienė
Viena iškiliausių Lietuvos etnomuzikologių ir etnochoreologių, Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ilgametė vadovė bei aktyvi visuomenės veikėja.
Doc. dr. Dalia Urbanavičienė pasakoja apie pagarbą vėlėms, kuri pasireikšdavo įvairiais ritualizuotais veiksmais: prausynomis, langų bei durų atvėrimu namuose, vaišėmis. Prisimenama ir gyva tradicija išlydėti šokiu mirusįjį, nes, pasak D. Urbanavičienės, „šokis yra džiaugsmas“, o per laidotuves – ir psichoterapinė priemonė.
Etnologė, prisimindama J. Basanavičiaus žodžius, teigia: „Buvimas čia yra laikinas, o buvimas anapus yra amžinybė. Ten yra sielos namai, kuri ateina kiekvienąkart į kitokį kūną.“
Tiems, kurie teigia, kad tradicijos nyksta, etnologė užduoda klausimą: „O ar mirtis išnyko?“
Kalbėdama apie Helovyną kaip keltų tradiciją, Dalia sako: „Jie negąsdina, jie juokina, jie atneša gyvybę.“ Tačiau siaubo filmų industrija ir komercializacija iškreipė Samheino, arba Helovyno, tradicijos esmę. Etnologės teigimu, Lietuvoje šiomis dienomis mes gauname išdarkytą Helovyną, kokio nematė net Airija ir Amerika.
Apie mirtį kaip neišvengiamą virsmą, apie senąsias Vėlinių tradicijas – atvirame ir giliame pokalbyje su gerbiama etnologe Dalia Urbanavičiene.
Šiais metais Vėlinėms paminėti vėl surengtas renginių ciklas „Gyvenimo ir Mirties misterijos“, kurio dalimi tapo spalio 29 d. Kaune įvykęs pokalbių ir diskusijų vakaras.